nuomonis

núomonis sf., sm. (1) žr. 1 nuomonė 1: Daugiau aš nesuprantu – mano núomonis neišneša Ėr. Kad aš būčia gavęs žentą, kap mano núomonis, tai mylėčia Gs. Menkas žmogus buvau, ale nebijojau gero vyro, dirbau su núomoniu Btg. Be gero nuomonio tie krikščionys daro SE11.